LAGOM – švedų dizaino ir gyvenimo būdo filosofija panaši į danų HYGGE. Abu siejasi su natūralumu ir šiaurietiška estetika, tik danai akcentuoja jaukumą, o švedai pusiausvyrą bei saiką. Apie LAGOM geras straipsnis čia http://www.manonamai.lt/dizainas/jaukus-namai/interjero-stilius-del-kurio-nebenoresite-iseiti-is-namu.d?id=75783339  todėl nesikartosiu.  Šioje temoje galime rasti atsakymą, kas dizaine gali būti  įvardinama kaip  nesavanaudiškas „sveikas protas“ , o tai yra kur kas svarbiau nei sakingos interjero detalės.

LAGOM neatsiejamas nuo šeimos biudžeto.  Termino kilmė siekia VIII-XI amžius, kai vikingų lygybės įstatymas LAGOM leisdavo pasiimti maisto tiek kiek reikia, kad visi sąžiningai pasidalintų. Jie tai vadindavo sveiko proto teise.  Šiandien skaičiuojame ne duonos kąsnius, o namus,  automobilius, prabangias atostogas. Esame taip intensyviai skatinami viso to geisti, kad pamirštame pagalvoti apie visų šeimos narių interesus pvz. vaikų išsilavinimą, sveiką gyvenimo būdą ir pan. Poreikių yra tiek daug ir tokių svarbių, kad dizainas neturėtų kainuoti neproporcingai daug, kad pakenktų šeimos biudžetui. Neatsitiktinai būtent švedas Ingvaras Kampradas sukūrė IKEA demokratinio dizaino filosofiją – jei neturi pinigų, tavo šviestuvas gali būti popierinis, nes gražiai ir oriai gyventi turi teisę kiekvienas.

LAGOM neatsiejamas nuo komforto.  Kažkodėl lietuviams ypač patinka „kieti“ paviršiai – stiklo lygumo sienos, brangios vonios plytelės, medinės grindys. Nuo to prasideda ir labai gaila, bet kartais pasibaigia remontas, nes išsenka  biudžetas. Tuo tarpu švedai, nesivaiko ekstremalios sienų kokybės, bet pradeda nuo  „minkštų“ paviršių – tekstilės, kilimų, lovos ir pan. Kaip geriau? Siekiame komforto, todėl svarbu žinoti, kas jį sukuria. Emocijas ir jausmus veikiai  visi mūsų pojūčiai –  rega, klausa, uoslė, skonis ir prisilietimas. Todėl nesijausime gerai, jei matysime tik lygias sienas, bet stigs malonaus  prisilietimo – ignoruosime kokioje  lovoje ir patalynėje miegame, naudosime nemielus  rankšluosčius ir t.t.

 LAGOM neatsiejamas nuo gamtos. Švedai siūlo naudoti dirbtinį kailį. Vikingų palikuonys propaguoja tvarumą ir ekologiją. Tokios idėjos nenaujos ir gali atrodyti, kad šią pamoką jau išmokome. Tačiau olandų ekologas Matthijs G.S. Schouten situaciją vis dar mato dramatiškai. Nyderlandų princesės Irene van Lippe-Biesterfeld knygoje “Bičiulystė su gamta“ jis teigia, kad dvasine prasme mums mestas didžiulis iššūkis. Šiandien turime galimybę nežabotai tenkinti savo godumą ir egoizmą. Tačiau gamta visą laiką mums kartoja – Sustokite! Liaukitės! – pasaulyje tiek būtybių ir tiek gyvybės, kurioms reikia erdvės kad išliktų. Ar sugebėsime nugalėti savo izoliaciją ir pamatyti save neatsietai nuo gamtos? Kelia  klausimą ekologas. LAGOM į tai turi atsakymą.

„Sveiko proto“ principas, kurią propaguoja LAGOM, Lietuvoje labai aktuali. Dažnu atveju mes jos neturime, nes automobilio sėdynė būna ženkliai patogesnė už darbo kėdę; atostogaudami miegame minkštose pataluose, o grįžę sukiužusioje lovoje. Galvodami apie saiką ir tvarumą turime galimybę išsaugoti ne tik savo gerovę, bet ir  žemę, mūsų ekosistemą, kuri reikalinga tam kad gyventumėm.  O tai jau ne grožio, o išlikimo klausimas. 

Foto iš https://annaleena.se/