Blog

Vikingų HYGGE pamokos baltams

HYGGE fenomenas mane užvaldė ne dėl to, kad dievinu pledukus ir arba tikiu magiška žvakių galia. Studijuodama  skandinavų vikingų kultūrą ir lygindama juos su baltų, aš ir daugelis kitų autorių, pastebėjome  kokio giminingo mentaliteto esame tautos.  Taip buvo anksčiau, tačiau dabar atrodo, kad dizaino srityje skandinavai sugebėjo išlikti autentiškais, o mes praradome savo unikalumą.  Svarstau ar HYGGE tinka Lietuvai ir štai ką galvoju.

 Pirma. HYGGE puikiai suformulavo metodiką kaip panaudojant apšvietimą sukurti gerą namų atmosferą. Ne tik danai, bet ir profesionalai  garsiausiais vardais apie tai kalba, kad tai svarbiausia interjere.  Tam sukurti reikia supratimo, žinių ir talento. Danai turėjo autoritetingus šviestuvų dizainerius Heningseną, Vernerį  Pantoną, iš kurių mokėsi. Danai žino kokioje atmosferoje jie jaučiaisi geriausiai. Mes lietuviai, tokios stiprios dizaino mokyklos neturėjome, todėl šiandien  Lietuvos dizainą šiuo klausimu mano manymu ištiko nuosmukis. Profesionalai  kuria interjerus nesirūpindami sukurti gerą  atmosferą,  o žmonės aimanuoja kodėl interjerai tokie šalti ir nejaukūs.

Antra.  Danai negali gyventi be HYGGE žvakių šviesos. Suskaičiuota,  kad tik 4 procentai danų to nedaro. Lietuvoje tokio tyrimo niekas nedarė, bet aš pastebėjau, kad tik nedidelė dalis lietuvių kiekvieną dieną užsidega žvakes. Raginimas tai daryti gali skambėti banaliai kol nepažvelgėme į mūsų  šalies praeitį, kuri turi galingą ugnies istoriją.  Paskutinę šventąją ugnį užgesino Vytauto motina Birutė,  o tai  įvyko visai neseniai. Labai pykome ant krikščionių, kad jie tai padarė,  bet  labai greitai patys pamiršome  ugnį. Deginame bažnyčiose, šokinėjame per Joninių laužus, bet taip kaip skandinavai masiškai  žvakių namuose nedeginame. Ir labai gaila. Nesakau,  kad tokiu būdu reikia atgaivinti pagonybę, nes pati esu krikščionė, bet ugnis yra universalus visų tautų  ritualinis elementas, bendrystės tarp Dievo ir žmogaus ženklas,  todėl žvakių šviesa mūsų buitį galėtų sutaurinti.

Trečia.  Neutralios, niuansuotos, be brutalių kontrastų  HYGGE spalvos. Jos kuria ne tik šiaurietišką estetiką, bet ir mano minėtą atmosferą. Išblukusios spalvos, lyg per rūką, tobulai tinka ir mūms lietuviams.  Tai mūsų sąvastis. Baisiausias dalykas kas gali nutikti su namais, į kuriuos norime prisišaukti jaukumą ir šilumą, tai parsinešti kibirėlį baltų dažų, nesuteikiant  jiems jokios spalvos, ir nutepti sienas. Labai gaila, bet būtent  taip kai kurie žmonės supranta remontą ir taip susikuria šaltus nejaukius namus.

Ketvirta. Kokia HYGGE be pledukų ir šiltų kojinių?  Šiuo klausimu skirtumai tarp mūsų tautų yra. Skandinavų regioninė tekstilė buvo vilna, o mūsų linas. Vikingai kirpo avis, nes jų laivams  reikėjo vilnonių burių, o mes kankinome gležną augalėlį, nes mergelių kraičiui reikėjo lininių drobelių . Dar visai neseniai buvome lino kraštas, o dabar skandinavai kur kas labiau nei mes vertina šią tekstilę. Vis dar nėra įprasta, kad mūsų  namuose būtų daug lininės tekstilės – patalinės, užuolaidų, rankšluosčių, galų gale pledų.  Nors poslinkių yra, bet panašu, kad mūsų mielė linui turėtų užgimti iš naujo.

 

Foto šaltinis PINTEREST