Blog

Kuo garsus Panevėžys?

Prieš kelias dienas socialiniame tinkle FACEBOOK pamačiau prašymą palaikyti Panevėžyje ketinamą statyti STASIO Eidringevičiaus meno centrą SEMC.  Pritariau ir netrukus  gavau laišką iš peticijos iniciatorių https://www.peticijos.lt/visos/75230/ne-kino-centras-garsas-panevezyje-sunaikinimui/?fbclid=IwAR1wbGtw5cRxVP8NraS0RCSdCxmz1bi_MuCUaiStv9o_xTPHsaT-0zX2o_4 . Šis tekstas yra mano pilietinė pozicija. 

 

Iš peticijos supratau, kad apie 2-3 % panevėžiečių negali gyventi be senojo kino centro „Garsas“. Specialistai  sako, kad jis tokios blogos būklės, kad renovacija kainuotų brangiau nei pastatyti naują . Tarkime apie 10 mln. (maždaug tiek pat kiek multifunkcinis STASIO Eidringevičiaus meno centras). Vis tik šia peticija aš abejoju. Sunku patikėti tokia piliečių pozicija, kai visame pasaulyje  vyksta procesas – filmai vagiami ir  tik labai sąžiningi kultūros vartotojai atsispiria pagundai eiti į kino sales. Ypač Lietuvoje.  Tačiau yra būdas  patikrinti jų meilę ir sąžinę. Pirma galimybė –  panevėžiečiai gali paaukoti asmenines lėšas  kino centro „Garsas“ rekonstrukcijai.   Jei aukotų visi Panevėžio gyventojai, tuomet auka 11 eur., o jei 2700 pasirašiusiųjų, tektų paaukoti po 3700 eur.   Pavyzdžiui  Prancūzija gavo beveik 270 mln. eurų aukų apdegusiai Notre Dane katedros rekonstrukcijai .

Gal sakysite nesąmonė? Kodėl?  Semkitės įkvėpimo iš Lietuvos MO muziejaus! Jis statytas už Danguolės ir Viktoro Butkų asmenines lėšas. Beje šį įrašą kūriau šio muziejaus skaitykloje. Esu įkvėpta kiek sekmadienį čia daug lankytojų, vaikų juoko, kokybiško meno.  Esu tikra, kad Stasio Eidringevičiaus meno centre būtų ne mažiau gyvybės.

Antra galimybė –  gauti lėšų iš Lietuvos arba Europos sąjungos fondų. Kadangi aš esu šios sandraugos narė,  tai  yra ir mano pinigai. Todėl norėčiau, kad žinotumėt ir mano pilietišką poziciją – aš nepritariu  kino centro GARSO atstatymui.  Nes galvoju, kad žiauriai per brangu statyti architektūrą, kuri simbolizuotų nostalgiją ir atliktų ribotą funkciją. Tai užstrigimas laike.

Trečia galimybė –  auksinės žuvelės projektas. Visi žino, kad ji dirba su nekilnojamo turto projektais be biudžeto.  Pirma dvaras, tada rūmai, galiausiai visas pasaulis. Bet  gali liūdnai baigtis. Kaip Marijai Antuanetei, kuri dėl grožio nepaisė biudžeto ir susimokėjo giljotina.

Kurį kelią renkatės? Gal vis tik sąžiningą?

 

Susiję straipsniai:

2019.11.21 https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/panevezietiskas-kovas-isimaise-ir-prezidentura/           

2019.12.11 https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/garsui-pasiule-siaudini-stoga/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *