Drėgmės matuoklis ir „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“ Vladislovas Neveravičius 

Namuose svarbi ne tik šiluma, bet ir drėgmė. Žmonėms ir augalams. Apie pastaruosius nemažai sužinojau iš gėlių kolekcionieriaus ir žinovo  Andriaus Plindino.  Per mokymus jis paklausė, koks faktorius augalams yra svarbiausias? Šaudėme pro šalį: šviesa, temperatūra, dirvožemis…  O jis – DRĖGMĖ. Jos patalpoje turi būti 40-50%. O kaip gi tiek pasiekti?

Tuomet ėmiausi matuoklio. Vasaros metu viskas tvarkoje, bet žiemą….  Įspūdis buvo toks, kad matuoklis sugedo — vietoje skaičių rodo keistai susuktą ženklą. Pasirodo, jeigu drėgmės mažiau nei 25 %, jis signalizuoja, kad  reikia imtis veiksmų, kad gyvenimui nepalankios sąlygos. Padarinius išsyk pajunti – prastas miegas,  kvėpavimas apsunkęs, veido oda išsausėja, net kremai nebepadeda.  Aš neneoriu sparčiai senti! 

Ką gi, įsigijau 4 litrų drėkintuvą. Garinau kone kibirais ir stebėjau matuoklį. Procentai kilo vangiai, litrai nepastebimai pradingdavo. Maždaug per tris valandas. Detektyvas — kur? Eureka – drėgmė išeina per kaminą, kurį mes daugiabučių gyventojai naudojame vėdinimui. Netikėtai suvokiau, kad aš turiu 22 metrų aukščio gigantą ir kas ten žino, pagal kokius fizikos dėsnius jis veikia. 

O dėsniai tokie – kaip danguje, taip ir žemėje. Kai lauke šalta, o namie šilta, ventiliacinė anga veikia kaip siurblys. Drėgmę ir šiltą orą pašalina pašėlusiu greičiu. Pridedu popieriaus lapą, prisiurbia, laikosi. Vadinasi per stipriai. Visiškai užkimšti negalima, nes kaupsis pelėsis. Reikia sureguliuoti sistemą taip, kad oras pritekėtų ir ištekėtų lėtai. Kokių reikia sprendimų? 

1. Geriausias sprendimas ventiliacinei angai — reguliuojamos grotelės su sklende. Per šalčius sklendę uždarome,  vasarą atveriame.
2. Mikroventiliacija per langus.  Jei nėra patekimo,ventiliacija ima dirbti  agresyviai. 

Žinoma, žiemą būtina atidarius langą trumpai pavėdinti. Nebijant atšaldyti patalpos. Namų komfortą lemia ne sienų storis, o oro judėjimas.

Nota bene. Renovacija, kuri nūnai taip aktyviai propaguojama, ignoruoja šiuos fizikos dėsnius! Peršama nuomonė, kad šiluma išeina  per sienas, o ne per ventiliacines angas. Viskas taip užsandarinama, kad po to tenka vaduotis rekuperatoriaus pagalba. Atseit jis ,,išspręs viską“. Tuomet svarbus tampa jo parinkimas, teisingas sumontavimas, įrenginio prižiūra.  O jei grandinė pažeidžiama, tada tas pats sausas oras, elektros sąnaudos, triukšmas ir nusivylimas. Taigi, jei darome  renovaciją, o ventiliacija nesukontroliuojama – pinigai į orą! Langai turi būti su mikroventiliacija, radiatorių sistema subalansuota,  sutvarkyti šalčio tiltai  (langai, fasado įtrūkimai). Būtent šie veiksniai gali  duoti reikiamą efektą, o ne brangi bei nepatogi viso namo renovacija…

Po šios detektyvinės istorijos norisi sakyti: žmonės, turint nors kiek žinių apie kamino veikimo principą, galima gyventi kaip „kaip už pečiaus“. Elementari fizika!

P.S. beje nepagalvokite kad teigiu, jog drėkintuvas yra geriausias pasirinkimas. Džiūstantys skalbiniai ir garuojantis puodas namus drėkina geriau nei modernus įrenginys. Drėkintuvas sukuria trumpalaikį lokalų „drėgmės debesį“, kurį  nekontroliuojama ventiliacija iš karto ištraukia . Tuo tarpu  skalbiniai džiūsta lėtai ir drėgmė laikosi ilgiau. Sunku patikėti, kad didelis skalbinių paviršiaus plotas turi didesnį  pranašumą prieš kibirus vandens, paverstus ultragarsine migla.