Skanus interjeras
„Gitana, padaryk skanią spalvą“ prašydavo tapybos mokytojas Kęstutis Petras Ramonas. Prieš trisdešimt metų nesuprasdavau ko jis iš manęs norima. Išsiaiškinom. Skaniausia man pasirodė pajūrio smėlio spalva.
Skonio tema manęs nepaleidžia iki šiol. Filmus apie virtuvės šefus „Nudegęs“, „Šefas ant ratų“ tiesiog suvalgiau. O šiomis dienomis negaliu atsiplėšti nuo Australijos kulinarinio šou „Mano virtuvė geriausia“, kurią veda garsūs virtuvės šefai Manu Feildelis ir Pete’as Evansas (14 val. Baltijos televiziją). Galiausiai supratau, kodėl ši tema mane taip domina.
Maistas ir interjeras siejasi. Smagiausias epizodas laidoje „Mano virtuvė geriausia“ – laikinojo restorano įkūrimas. Vieni mokiniai neriasi iš kailio, kad sukurtų WOW efektą, o kiti kuria nuotaiką, kuri padėtų jų pagamintam maistui atsiskleisti. Projektuodama interjerus ir aš galvoju apie tai kaip veiks mano klientų „namų restoranai“. Iki rankenėlių suprojektuoju patogią virtuvę ir atidžiai renku vietą valgomojo stalui. Tinkamiausia saugi ir įkvepianti aplinka, kuri bus ne koridoriaus gale ir ne prie durų. Kėdžių patogumas, stalo dydis – viskas svarbu. Bet svarbiausias faktorius yra tinkamas stalo apšvietimas. Nuo jo priklausys ar nuotaika prie stalo bus šilta ar atšiauri. Remiuosi klasikine ir aplinkos psichologijos mokslu pagrįsta nuomone, kad geriausias sprendimas yra virš stalo nuleistas šviestuvas skaityti daugiau.
Nuotraukose danų HYGGE dizainas ir kadras iš filmo „Tai komplikuota“
Skanus interjeras. „Mano virtuvė geriausia“ man patinka klausytis kaip virtuvės šefai Manu ir Pete’as vertina valgius. Jei patinka, sako: „mane nudžiugino“ „turėjau malonumą“ „skonių gausa ir pusiausvyra“ galiausiai sakoma „SKANU“. Jei nepatinka, sako: „nuobodu“ „atsargu“ „nesuvokiama“, o kai visai blogai „NEVALGOMA“. Interjero kūryboje galioja tos pačios taisyklės. Į harmoningą visumą, kuri būtų maloni žiūrėti ir patogi gyventi, reikia suvesti milžinišką įvairovę elementų: erdvę, šviesą, spalvas, medžiagas, produktų dizainą. Suvaldyti kompoziciją, ritmą, proporcijas, ergonomiką, biudžetą, klientų lūkesčius, įtampą … Reikalinga patirtis, įgūdžiai, technologijų ir rinkos išmanymas, išlavintas grožio suvokimas ir tvirtas charakteris. Nuobodulys ir atsargūs sprendimai čia taip pat nepageidaujami, kaip ir maisto gamyboje. Vis gi klaidinga manyti, kad WOW efektas gali viską nulemti, nes gražus patiekalas gali būti nevalgomas. Skaniam interjerui sukurti reikia daug pastangų. Ir nors tai skonio klausimas, dėl jo virtuvės šefai dažniausiai sutaria. Tačiau architektų ir dizainerių nuomonės labai dažnai radikaliai skiriasi.
Nuostabu, kai atsiradus nesutarimams, į pagalbą ateina mokslas. Daiktų dizainerės iš Niujorko Ingrid Fetell Lee knygoje „Džiaugsmingai“ perskaičiau, kad spalva žmogaus akyse iš tiesų siejasi su skoniu ir džiaugsmu. Tokia savybė susiformavo evoliucijos eigoje, kai savanų žmogui laukinėje gamtoje reikėjo atrasti didžiausias vitaminų ir mineralų sankaupas. Gebėjimas skirti spalvas buvo skatinamas išlikimo instinkto. Manoma, kad neandertaliečiai išnyko dėl to, kad jų racionas buvo skurdus. Taigi šiandien jau tvirtai galime sakyti, kad „skaniausios“ spalvos yra geltona, raudona, žalia (mūsų vėliavos spalvos). Gal šios žinios padėtų suprasti kas yra skanius interjeras?
Kam patinka prancūziška svogūnų sriuba? Aš ją dievinu 🙂 Bon appetit!
kadras iš filmo „Tai komplikuota“ ir receptas
Viršelio foto šaltinis