Mano Justiniškių balkonas  nuostabus. Jo aukštis  kaip  baro. Todėl pasigaminau tinkamo auykščio kėdes ir balkonas tapo valgomuoju. Tada prireikė prieskoninių augalų. Ieškodama atradau įvairių rūšių čiobrelius, tarp kurių ir natūralius, panašius į samanas. Balkonas dabar kvepia mišku ir tai man primena, kad esu dzūkės dukra.

Čiobreliams reikėjo medinio vazono. Turėjau didžiulį norą jį  gaminti su vinimis ir pjūklu,  taip kaip tai darydavome vaikystėje su tėčiu. Vienas to padaryti negali, kažkas turi  padėti. Drauge su kuo nors dirbti – didelis džiaugsmas. Mojuodama plaktuku  supratau – paveldėjau iš kartos į kartą perduodamą amato tradiciją, nes mano protėviai buvo kalviai. Be to  pildosi Li Edelkoort gyvenimo būdo prognozės – mes turime stiprų poreikį gyventi archajiškai.  Rankų darbas ir  natūralios medžiagos yra tai, ko mums gyvybiškai reikia.

Nuotraukų autorė Martyna Anastazija Trinkūnienė